Anonsai

 

Pasirodė naujas 2016-2017 metų "Acta litteraria comparativa" numeris. Jį rasite interneto svetainėje adresu: http://www.alc.leu.lt/index.php/alc/issue/view/4

* * *

LLLA ir LEU

kviečia į

Tarptautinę mokslinę konferenciją

KULTŪRŲ TILTAI IR PATILTĖS

2016 m. rugsėjo mėn. 23–24 d. 

 Vilnius, T. Ševčenkos g. 31

Konferencija, pasitelkusi „tilto ir patiltės“ metaforas, tęsia 2009 m. organizuoto Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo kongreso temą Savo ir svetimo susitikimai. Temos aktualumą lemia vis dar nepakankamas tarpkultūrinis – tiek horizontalus, tiek ir vertikalus – dialogas, iškeliantis socialinį lyginamųjų studijų vaidmenį.

Tikroji komparatyvistikos paskirtis – tiesti tiltus tarp savo ir svetimo, tarp šalių, kultūrų ir civilizacijų, išryškinant panašumus ir aiškinant skirtumus, kurie liudija kiekvieno palyginamo nario savitumą. Tačiau skirtumai gali tapti ir nesusipratimų, atstūmimo ar net atskirties priežastimi. Kodėl globalizacijos – kultūrų suartėjimo epochoje – įtampų nemažėja? Ką Europos nacionalinėms kultūroms reiškia padidėję ekonominių emigrantų ir karo pabėgėlių srautai? Kaip griaunami ir vėl statomi tiltai tarp tradicijos ir naujausių kūrybos formų, tarp „aukštosios“ ir „žemosios“ kultūros?

Poezijoje, prozoje, dramaturgijoje, atsiminimuose, kino pasakojimuose ar dailės kūriniuose tilto ir patiltės motyvai bei jų sąveika gali virsti leitmotyvu, stereotipiniu įvaizdžiu ar svarbiausiu prasmę kuriančiu elementu. Tiltai – tai pati dažniausia ir šiandien pati aktualiausia kultūrinės integracijos metafora.

Konferencija literatūrologus, lingvistus, folkloristus, istorikus, menotyrininkus, sociologus kviečia leistis į kelionę tikrais ir vaizduotės tiltais bei patiltėmis, siūlydama diskutuoti apie kultūrų integracijos problemą. Konferencija kviečia klausti, kas jai trukdo ir kas ją skatina, kaip ji vyksta ar kaip ji nyksta, kokios asmenybės sugeba kurti dialogus tarp tautų ir kultūrų ir kokius to dialogo variantus galime atrasti literatūroje ir kituose menuose?

Siūlomos tyrinėjimų kryptys

  • Tiltas kaip kultūrų suartėjimo (ar nutolimo?) simbolis, kaip dialogo metafora

  • Tiltai tarp Vakarų ir Rytų, Šiaurės ir Pietų, tarp centro ir periferijos, tarp tradicijos ir modernumo

  • Tiltas kaip tarpininkas tarp dviejų krantų, tarp dviejų šalių, tarp savo ir svetimo

  • Įsivaizduojami ir tikri tiltai, kalbiniai tiltai

  • Pakeliami, kabantys, Avinjono tiltai, akvedukai, lieptai – erdvės ir laiko įveikimo simboliai

  • Sudeginto, sunaikinto tilto metafora

  • Asociali, tačiau kultūriškai reikšminga patiltės erdvė: marginalų, atstumtųjų, autsaiderių bendruomenės, maištaujantys bastūnai

  • Tilto ir patiltės, Jievaro tilto simbolika

  • Pereinamoji zona, leidžianti įveikti ribas; tilto perėjimo, iniciacijos motyvai

  • Vertimas kaip tiltas tarp kultūrų, vertėjo kaip kultūrų mediatoriaus vaidmuo

Dalyvio anketas prašome siųsti iki 2016 m. birželio 30 dienos el. paštu acta.comparativa@gmail.com

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų, prancūzų, rusų.

Registracijos mokestis 35 eurai

Dalyvio anketą rasite čia

* * *

Mieli kolegos,

laikas atnaujinti savo LLLA narystę, sumokėjus 10 eurų mokestį už 2016 metus. 

Tai galite padaryti pasinaudoję el. bankininkyste. Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos banko rekvizitai yra: bankas AB SWEDBANK, sąskaitos nr. LT 927300010088413027 (įmonės kodas 300079883). Būtinai nurodykite, jog pervedama pinigų suma yra Jūsų nario mokestis. 

Nario mokestį taip pat galite sumokėti grynaisiais, apsilankę LEU Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedroje (
T. Ševčenkos g. 31, Vilnius).

Norime priminti, jog narystė suteiks Jums galimybę nemokamai dalyvauti šių metų rugsėjo 23-24 dienomis organizuojamoje tarptautinėje Asociacijos konferencijoje Vilniuje (apie ją paskelbsime netrukus). LLLA narys taip pat gali nemokamai gauti anksčiau išleistus Asociacijos leidinio "Acta literraria comparativa" numerius.

Nario mokestis yra naudojamas LLLA konferencijų bei kitų renginių išlaidoms padengti, kaip antai dalomąjai medžiagai, kavai pertraukų metu, filmuotos medžiagos apie konferenciją parengimui, konferencijos tezių ir mokslo darbų bei "Acta literraria comparativa" redagavimo ir leidybos išlaidoms padengti, taip pat iš dalies interneto svetainės priežiūrai. 

* * *

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos

jubiliejinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas

2015 m. gruodžio 4 d. 15 val.

Ševčenkos 31–222

Dienotvarkė:

I

 1. Asociacijos veiklos ataskaita (Kolegijos pirmininkė Nijolė Kašelionienė).

 2. Finansinė ataskaita (LLLA mokslinė sekretorė Dalia Cidzikaitė).

 3. Revizijos komisijos ataskaita (pirmininkė Virginija Šlekienė).

4. Nauji Kolegijos ir jos pirmininko rinkimai.

II

5. Jubiliejinė apskritojo stalo diskusija: komparatyvistika rimtoji ir linksmoji. Dešimties metų patirtis – ką ji davė kiekvienam mūsų?

Moderuoja: prof. dr. Sigutė Radzevičienė.

6. 2016 metų rugsėjo mėn. planuojamos tarptautinės konferencijos TILTAI gairės.

7. Kiti klausimai, diskusijos.

* * *

LEU LITUANISTIKOS FAKULTETAS

LIETUVOS LYGINAMOSIOS LITERATŪROS ASOCIACIJA

kviečia į mokslinę konferenciją 

KARAS LITERATŪROJE IR KULTŪROJE

2015 m. spalio 23 d. LEU Lituanistikos fakultete, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra kviečia apmąstyti karo tematiką istorinėje, literatūrologinėje, menotyrinėje, sociologinėje, kultūrologinėje ar filosofinėje perspektyvoje, aptarti įvairias karo patirtis lietuvių ir užsienio autorių kūryboje.

Siūloma pranešimų tematika:

  • karas ir jo atminties metamorfozės dienoraščiuose, memuaruose, autobiografijose, laiškuose, grožinėje kūryboje;

  • batalinių scenų vaizdavimo bruožai lietuvių ir užsienio literatūroje, jų įprasminimas vizualiame mene;

  • karo buities ir kasdienybės motyvai;

  • karo herojai ir aukos;

  • moterys kare;

  • šaltojo“ karo patirtys literatūroje;

  • karas po karo: ginkluotos rezistencijos ir partizaninės kovos interpretacijos lietuvių bei užsienio literatūroje;

  • naujieji karai ir jų atspindžiai literatūroje, kine.

Pranešimų pagrindu parengtus straipsnius numatoma spausdinti tęstiniuose mokslo leidiniuose „Žmogus ir žodis“, „Teksto slėpiniai“, „Acta litteraria comparativa“. Konferencijos dalyvių anketų laukiame iki 2015 m. rugsėjo 23 d. el. p. adresu: zydrone.kolevinskiene@leu.lt 

* * *

2015 metų rugsėjo 18 dieną LLLA kolegijos pirmininkė prof. dr. Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė pasirašė sutartį su EBSCO Publishing, Inc. prezidentu Tim Collins, pagal kurią asociacijos leidžiamas tęstinis leidinys Acta litteraria comparativa įtraukiamas į tarptautinę duomenų bazę EBSCO.

Dvišalę sutartį galima rasti čia:

* * *

Nuo šiol, pradedant septintuoju numeriu „Laiškas literatūroje ir kultūroje. Mokslo darbai 7 /2014–2015“ (Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014. – 358 p.), LLLA leidinį Acta litteraria comparativa galima rasti internete. ieškokite svetainėje adresu: http://www.alc.leu.lt 

 

* * *

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Lietuvos edukologijos universitetas

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija 

2015 m. vasario 6–7 d. 

kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją 

IMAGOLOGIJOS PROFILIAI: NACIONALINIŲ ĮVAIZDŽIŲ DINAMIKA LITERATŪROJE

Konferencijoje numatoma:

1) teoriniu aspektu apibrėžti imagologijos istoriją bei imagologijos sampratos istorinę kaitą, metodo funkcionavimą literatūrologijos studijų lauke;

2) nagrinėti tautų literatūrines (savi)reprezentacijas, savivaizdžius ir jų įtaką nacionalinio identiteto formavimuisi;

3) tirti tautinę savimonę, kuri literatūrinėje vaizduotėje įsitvirtina per kultūrinio skirtingumo sampratas, per įsisąmonintą santykį su Kitu;

4) analizuoti literatūrinę Kito sampratą, Kito konstruojamus tautos įvaizdžius, jų kaitą ir stereotipines suvoktis.

Pranešimų problematika:

Imagologijos teorinės prielaidos, terminai ir apibrėžtys

  • Tautinis įvaizdis literatūroje kaip pastovus reprezentacinis modelis.

  • Šiuolaikinio identiteto fragmentacija ir atomizacija literatūroje.

  • Tautiniai stereotipai, jų stabilumas / labilumas literatūroje.

  • Tautinių įvaizdžių deideologizavimas ir demitologizavimas – šiuolaikinės modifikacijos, postmodernistiniai pokyčiai.

  • Imagologijos tarpdalykiškumas ir sąsajos su naujomis literatūros teorijomis (imagologija ir sociopoetika; geokritika imagologijos kontekste ir kt.)

(savivaizdis)

  • Tautinis charakteris ir jo funkcija baltų ir kitose literatūrose.

  • Tautinės, etninės, regioninės literatūrinės savimonės santykiai su europocentrine, kosmopolitine savimone.

  • Baltiško etniškumo bruožai, tipai ir prototipai literatūroje.

  • Patriotizmas, konservatyvumas, provincialumas kaip problemiški mentaliteto bruožai ir jų raiška literatūroje.

sandūroje su Kitu

  • Identiteto ir įvaizdžio sąveikos: kaip perkurtas Kitas / Kitas kaip perkurtas .

  • Kintantis tautos savivaizdis egzodo, (e)migracinėje ir kelionių literatūroje. Tautinio tapatumo išsaugojimas.

  • Rytų europietis ir Vakarai.

  • Turizmo diskursai ir fikcija. Socialinės vaizduotės veikmė.

Kitas (hetero-įvaizdžiai)

  • Užsieniečių vaizdavimas literatūroje. Populiarūs prietarai, išankstinės nuostatos ir stereotipai apie kitas tautas.

  • Kūrybingas, variantiškas požiūris į Kitą. Produktyvus Europos kultūrinio klodo absorbavimas.

  • Artimiausių kaimynų etnopaveikslai.

  • Egzotinių“, neeuropietiškų šalių reprezentacijos. Egzotiškumas klasikinėje ir moderniojoje literatūroje ir jo vaizdavimo tradicija.

  • Savų ir svetimų peizažų vaizdavimas, topografija, klimatas, fizionomija ir kt. kaip nacionalinio mentaliteto segmentai.

 

Konferencijos vieta: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, Antakalnio g. 6.

Konferencijos kalbos: lietuvių, latvių, anglų, rusų.

Pranešimų trukmė 20 min., 10 min. skiriama diskusijoms.

Iki 2014 m. spalio 15 d. el. paštu laura@llti.lt lauksime pranešimų temų su 200 žodžių pranešimo anotacija anglų kalba. Kartu prašytume nurodyti savo vardą, pavardę, pedagoginį vardą ar mokslo laipsnį, darbovietę ir el. pašto adresą. Apie pranešimo priėmimą informuosime iki 2014 m. spalio 31 d.

Mokslinių pranešimų pagrindu parengtus straipsnius, palankiai įvertintus recenzentų, numatoma publikuoti konferencijos straipsnių rinkinyje.

Konferencijos dalyvio mokestis 30 € bus skirtas kavos pertraukoms, konferencijos vakarienei ir dalomajai medžiagai apmokėti.

* * *

 LIETUVOS LYGINAMOSIOS LITERATŪROS ASOCIACIJA,

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Tarptautinė mokslinė konferencija

LAIŠKAS LITERATŪROJE IR KULTŪROJE

2014 m. rugsėjo mėn. 26–27 d.

Vilnius

  Laiškas, kaip viena seniausių komunikacijos priemonių, nuolat keitęs savo formą, pavidalą, pristatymo būdą, tebegyvuoja iki mūsų dienų; dalykinio ir emocinio turinio, asmeninis ir kolektyvinis, intymus ir viešas, autentiškas ir fiktyvus, išsiųstas ir neišsiųstas, parašytas ir neparašytas... Skirtingos laiško formos iki šiol traukia kalbininkų, literatūrologų, kultūrologų dėmesį. Jau Antikoje buvo žinomas laiškų rašymo menas, Renesanso laikais tapęs menu ir mokslu, dėstomu Europos mokyklose ir universitetuose, tarp kurių – ir Vilniaus akademijoje. Vėlesnių epochų patirtis ne mažiau įdomi, ypač Apšvietos epochos, kuri vadinama epistolinio žanro, laiškų romanų aukso amžiumi. Laiškas yra iškalbus epochos kultūros dokumentas, kurį galima tirti įvairiais būdais: istoriškai, pasitelkus įvairias klasifikacijas ir teorijas.

  Konferencijos tema Lietuvoje nauja; manoma, kad ji gali sudominti ir kitų šalių tyrėjus, nes atliepia kai kurias šiuolaikines filosofines ir literatūrines tendencijas. Akivaizdu, kad šiandien, plintant kultūros studijoms, grįžtama prie autoriaus. Kaip žinia, struktūralizmas buvo pranešęs apie jo mirtį, tačiau feminizmo ir postkolonializmo judėjimai autorių prikėlė. Kelis pastaruosius dešimtmečius literatūrologų žvilgsniai krypsta į vadinamuosius periferinius arba paraliteratūrinius žanrus – autobiografijas, dienoraščius, laiškus.

  Šiandien epistoliniais tyrimais užsiima ir kultūrologai, ir literatūrologai. Tai populiarina epistolinį rašymą, jo interpretacijas. XXI amžiuje plinta elektroninė korespondencija, popieriniai laiškai virsta elektroniniais, SMS žinutėmis. Kuriama elektroninė literatūra, kuri yra kitokia nei tradicinė. Naujos technologijos meta iššūkių klasikinei epistolografijai.

  Konferencijos problematika platesnė negu žanro raida ir jo dabartis. Kadangi epistolinio žanro tyrinėjimų Lietuvoje nedaug, siūlome platų klausimų spektrą, kuris konferencijos dalyvių pageidavimu dar gali būti papildytas kitais klausimais.

  Siūlomos tyrinėjimų kryptys

  1. Epistolografijos tradicija Europoje/pasaulyje. Epistolinio žanro istorinė apžvalga, jo klestėjimo ir nykimo prielaidos.
  2. Laiškas kaip komunikacijos ir tarpkultūrinio bendravimo instrumentas. Laiško vieta ir vaidmuo skirtingose kultūrose.
  3. Laiškų romanai. Laiško funkcijos romane.
  4. Rašytojų laiškai raštų leidimuose. Žinomų asmenybių (rašytojų, menininkų, kultūros veikėjų) laiškai kaip tyrimo objektas. Biografijos ir kūrybos atvertys.
  5. Laiškas kaip kultūrinė / tekstinė konstrukcija. Stereotipų vaidmuo.
  6. Laiško semiotika.
  7. Laiškai ir moteriškumas.
  8. Laiško metamorfozės elektroninėje erdvėje. Laiškas ir vaizdas (nuotraukos, piešiniai, eskizai – kartu su laišku). Atvirlaiškiai. SMS žinutės.
  9. Laiškai literatūroje ir kituose menuose (dailėje, teatre, kine ir kt.). Naratyvo specifika.                                                                                                                                                

(pdf)

Kvietimas į konferenciją (doc)

* * *

2011 m.  gruodžio 2 d. LLLA kartu su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU) ir LLTI surengė tarptautinę mokslinę konferenciją Baltijos regiono tapatybė: lyginamieji literatūros tyrimai. Konferenciją parėmė Lietuvos Mokslo Taryba ir LEU.

Pranešimų pagrindu parengti ir atrinkti straipsniai bus spausdinami tęstiniame asociacijos leidinyje Acta litteraria comparativa.

Straipsnių laukiame iki 2012 metų kovo 1 dienos.

KONFERENCIJOS TEZĖS (pdf)

INFORMACIJA AUTORIAMS

Straipsnis turi būti suredaguotas ir atitikti mokslo darbams keliamus reikalavimus: jame turi būti suformuluotas mokslinių tyrimų tikslas ir metodologija, aptarta nagrinėjamos problemos tyrimų būklė, pateikti ir pagrįsti tyrimų rezultatai, padarytos išvados, nurodyta naudota literatūra.

Straipsnio apipavidalinimas (pavyzdys)  

Sakymo instancija

The Instance of Enunciation

Kęstutis NASTOPKA

Vilniaus universitetas

Universiteto g. 5, LT–01513 Vilnius


Santrauka

[apie 600 spaudos ženklų]

Esminiai žodžiai: sakymas, pasakymas...

Summary

Key words: enunciation, utterance…

 

Straipsnio apimtis – 20 000–30 000 spaudos ženklų; 1,5 eilutės intervalas; 12 pt dydžio Times New Roman šriftas.

Pastabos, nuorodos, literatūra pateikiamos po straipsnio (insert/footnote režimu), pačiame tekste mažu skaitmeniu viršuje žymimas tik išnašos numeris: „.....“)[1].

Asmenvardžiai tekste rašomi originalo kalba, pirmą kartą pateikiamas visas vardas ir pavardė, o toliau galima nurodyti tik pavardę.

Knygų, žurnalų ir kitų leidinių pavadinimai rašomi kursyvu, o atskiro leidinio nesudarančių kūrinių (eilėraščių, jų ciklų, straipsnių etc.) pavadinimai – tarp kabučių. Kabutės lietuviškos: „...“. 

Citatos tekste išskiriamos kabutėmis; didesnės – naujoje eilutėje be kabučių, atskyrus intervalu.

Praleistos cituojamų šaltinių dalys žymimos: [...].

Eilėraščio eilutės atskiriamos ženklu / , iš abiejų pusių išlaikant intervalą.

Tekste prašome vengti santrumpų (žodžiai: „amžius“, „metai“, „pavyzdžiui“ rašomi pilnai).

Kitų (ne straipsnio) kalbų žodžiai išskiriami kursyvu.

 

Pastabos, literatūra  [straipsnio pabaigoje] 

Pateikiame nuorodų pavyzdžių (atkreipkite dėmesį į pajuodinimą, kursyvą, kabutes, kablelius, dvitaškius, ilguosius brūkšnius etc.).

 

[1]Maironis, Raštai 2: Poemos, parengė I. Slavinskaitė, Vilnius: Vaga, 1988, 40–41.

[1]Ten pat, 63–64.

[1] Virginia Woolf, Orlando. A Biography, Hertfordshire: Wordsworth Editions Limited, 2003.

[1] Cit. iš: Hans Georg Gadamer, „Tekstas ir interpretacija“, in: Istorija, menas, kalba, Vilnius: Baltos lankos, 1999, 189.

[1]Pоман Якобсон, «Шифтеры, глагольные категории и русский глагол», перевод с английского А. Жолковского, in: Принципы  типологического анализа языков различного строя, ответственный редактор Б. Успенский, Москва: Наука, 1972,   95–113.   

[1] Woolf, 231–273.