Istorija

Reikia pastebėti, kad būtent akademiškai netradicinės intermedialios ir tarpdisciplininės komparatyvistikos šalininkai pirmųjų metų asociacijos veikloje buvo patys iniciatyviausi.

Padedama kolegų iš asociacijos, Pedagoginio universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos intituto, Rūta Brūzgienė 2005 gruodžio 3 d. suorganizavo konferenciją Literatūros ir kitų menų sąveika: teorinės komparatyvistikos problemos.

2005 m. Natalija Arlauskaitė pradėjo vesti seminarų ciklą „Literatūros ekranizacijos“. Pirmasis seminaras “Ekranizacijos: prasmingi klausimai” surengtas gegužės mėnesį Vilniaus universitete. Anot jo vadovės, seminaras buvo sumanytas kaip bandymas apčiuopti vaisingas ekranizacijų studijų kryptis. Jame perskaityti trys pranešimai pateikė tris ekranizacijų skaitymo/žiūrėjimo strategijas. Jūratė Levina pranešime “Struktūros prasmė ir prasmės struktūra: Virginijos Woolf ir Sally Potter ‘Orlando’” pristatė tokį literatūros ir kino teksto gretinimo būdą, kurio pagrindą sudaro rusų formalistų pasiūlyta siužeto samprata. Remiantis formalistais, siužetas yra suvokiamas kaip diskursyvinių priemonių, skirtingų kinui ir literatūrai, sklaidos motyvacija. Natalijos Arlauskaitės pranešimas “Diegetiniai Kurosawos žaidimai su ‘Idiotu’” pasiūlė panagrinėti pasakotojo ir personažo struktūrą Fiodoro Dostojevskio romane “Idiotas” ir šio romano Akiros Kurosawos ekranizacijoje. Analizė rėmėsi Gerardo Genette’o diegetinių lygmenų samprata, kurios taikymas parodė, kad dviejų tekstų prasmė skiriasi pirmiausiai dėl to, kad metadiegetiniai romano pasakojimai tampa intradiegetiniu filmo pasakojimu. Andrej Oriško perskaitė pranešimą „ Drakulos dienoraščiai Browningo ir Coppolos ekranizacijose“. Antrąjį seminarą "Alberto Moravia ir Jean-Luc Godard'o "Panieka": daugialypio vertimo ribos." Arlauskaitė surengė gruodžio 6 dieną Vilniaus universitete. Po filmo peržiuros buvo skaitomi pranešimai, diskusijose dalyvavo literatūrologai ir muzikologai..

2005 m. rugsėjo 30 dieną LLTI Leonarda Jekentaitė ir Rūta Brūzgienė surengė seminarą „Kūrybos psichologija“. Jame buvo perskaityti net šeši pranešimai. Didžiausią susidomėjimą kėlė mokslininkų eksperimentavimas, lyginant įvairias kūrybos formas ir tyrimo metodologijas, jų išskirtinis dėmesys šiandienos kultūriniam gyvenimui bei nepopuliarioms, bet reikšmingoms jo marginalijoms. Seminaruose originaliai reiškėsi jaunieji VDA doktorantai (Salomėja Jastrumskytė, Kęstutis Šapoka), vyko būtinas tarp mokslininkų kartų dialogas. Kiečiau ar kūrybiškiau sukalti pranešimai sugebėjo sukelti smagias diskusijas ir dar smagesnes klausytojų provokacijas (Dr. Stasys Mostauskis). Seminare su savo psichoterapinio darbo metodu supažindino psichologė Jūratė Bajarūnienė. Pirmieji intermedialieji seminarai parodė, kad juose susitikę įvairių menų tyrinėtojai, filosofai, dailininkai, filologai ir psichologai turi vieni kitiems ką pasakyti, nesunkiai randa diskusijoms bendras temas, o netikėtos kitos profesijų kolegų pastabos padeda praplėsti ir atgaivinti savą akademinių tyrimų problematiką.

Įgyvendindamas strateginį asociacijos tikslą – megzti tarptautinius ryšius, 2005 m. Dainius Vaitiekūnas išvyko į tarptautinę Tartu konferenciją, kurioje skaitė pranešimą „A la recherche du postmodernisme: la réception de la littérature étrangère dans la Lituanie contemporaine“. Nijolė Kašelionienė rugsėjo 15-17 dienomis tarptautiniame kongrese „Genties dialektai“ Florencijoje perskaitė pranešimą. „Atotrūkio samprata Europos literatūroje“. Antrą kongreso dieną įvyko Europos šalių Lyginamosios literatūros asociacijų atstovų pasitarimas, kurio metu LLLA pirmininkė inicijavo, kad Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija būtų priimta į Europos Lyginamosios literatūros tinklą. Į jį įstojus, LLLA nariai turi geras sąlygas plėsti ir palaikyti ryšius su kitų Europos šalių lyginamosios literatūros centrais bei organizacijomis. Generalinės koordinatorės Lucijos Boldrini dėka imta gauti įvairios informacijos apie šio Europos tinklo veiklą. Paradoksalu, o gal ir visai ne, kad vienas iš pirmųjų Tarptautinės asociacijos kvietimų mus nuo mokslinių planų aukštumos nutrenkė į kapitalistinės rinkos realybę. Buvom pakviesti su visais Tarptautinės asociacijos nariais solidarizuotis, palaikant ir rašant peticijas, kad nebūtų uždarytas Insbruko universitete Lyginamosios literatūros institutas. Tokios veiklos praktika parodo, kad mokslininkų telkimasis į asociacijas, o pastarųjų į tarptautines asociacijas yra svarbus ne tik kaip mokslo, bet ir profesinio solidarumo garantas.

Vis dėlto didžiausiu Asociacijos pirmųjų metų darbu turėtume laikyti surengtą tarptautinę komparatyvistikos konferenciją Kultūros intertekstai, įvykusią 2006 spalio 14-15 dienomis. Prie jos sėkmės neabejotinai prisidėjo asociacijai talkinę daugelis Pedagoginio universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų. Konferencijoje dalyvavo 65 mokslininkai iš 11 šalių (Latvijos, Estijos, Austrijos, Vokietijos, Suomijos, Ispanijos, JAV, Ukrainos, Rusijos, Australijos ir Lietuvos.). Konferencijos pradžioje plenarinius pranešimus perskaitė Gertas Mattennklottas, Antanas Andrijauskas, Violeta Kelertienė ir Vytautas Martinkus, vėliau mokslininkai dirbo atskiromis sekcijomis, o konferencijos pabaigoje susirinko bendrai diskusijai, kuriai vadovavo Kęstutis Nastopka. Perskaityti pranešimai buvo publikuoti to paties pavadinimo kaip konferencija leidinyje ir su jais galėjo susipažinti platesnė akademinė visuomenė. Komparatyvistikos konferencijų pabaigos ritualu jau tapo jos dalyvių kelionė į Trakus, elegantiškai bohemizuotas sąlytis su Lietuvos didžiąja kunigaikščių istorija ir rudenėjančios gamtos grožybėmis. Juose jau yra savi, Talveto eilėmis apdainuoti istoriniai kampeliai.

Pirmuosius LLLA konferencijos įspūdžius apibendrinti galima keliomis mintimis. Pirmoji mintis – šventinė: mokslininkams tokios konferencijos labai reikalingos, jie parodo ir pasitikrina savo naujausių darbų rezultatus, suranda naujų reikalingų kontaktų. Baigiamoje diskusijoje prašyta konferenciją prailginti iki trijų dienų, kad dalyviai galėtų išklausyti daugiau pranešimų. Padėkos laiškeliai ir bendros veiklos pasiūlymai konferencijos organizatoriams dar ilgai plaukė iš sugrįžusių į namus mokslininkų. Antroji mintis – probleminė: kaip tobulinti tarptautines konferencijas, kad jos neprimintų sugriuvusio Babelio bokšto sukeltą daugiakalbystės katastrofą. Juk negalima nei rinktis standartinio akademinio bendravimo kelio – anglų kalbos, nei ištežti nekomunikabiliame įvairiausių kalbų gaudesyje. Jau kilo idėjų, kaip tobulinti būsimas konferencijas, jas labiau sustruktūruojant įvairių kalbų profiliais. Trečioji mintis – perspektyvinė: labai svarbu ir smagu, kad konferencijoje dalyvavo nemažai jaunimo, ir Lietuvoje studijuojančių doktorantų, ir į Vakarų universitetus studijuoti išvykusių (Eglė Kačkutė, Laurynas Katkus, Rimas Žilinskas, Jurga Katkuvienė, Jūratė Butkutė, Agnieška Juzefovič, Salomėja Jastrumskytė ir kt.). Baigiamoje diskusijoje profesorė iš Vokietijos Christina Parnell negailėjo pagyrų jaunosios lietuvių filologų kartos aukštai profesinei kvalifikacijai. Jaunieji kolegos nuoširdžiai dalinosi savo parsivežta patirtimi, be to, vertėjavo ir tarpininkavo kitiems konferencijos dalyviams. Būsimoms komparatyvistikos konferencijoms ir apskritai asociacijos mokslinei veiklai tokie mokslininkai ypač reikalingi ir laukiami. Pats artimiausias asociacijos tikslas - aktyviai dalyvauti įvairiuose ES ir valstybės skelbiamuose mokslinių projektų konkursuose ir sudaryti savo nariams ir ypač baigusiems doktorantūrą kolegoms kuo palankesnes darbo sąlygas. Paskutinė mintis – geopolitinė: būtent Vilniuje įsteigta asociacija ir jos organizuojami moksliniai projektai gali turėti puikią perspektyvą. Asmeninio bendravimo su konferencijos dalyviais patirtis rodo, kad atvykęs iš Vakarų ar Rytų, iš Šiaurės ar Pietų Europos mokslininkas Vilniuje atranda kažką sau pažįstama ir artima, visi jaučiasi pakankamai gerai ir saugiai. Todėl norėtųsi tikėti, kad Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija ir jos rengiamos konferencijos, suburiančios filologus iš visų šalies universitetų, gali būti svarbių ir pastovių tarptautinių mokslinių kontaktų palaikymo vieta.