Praktinis seminaras supažindino tyrėjus su inovatyviais lyginamosios literatūros metodais

Lauros Laurušaitės nuotr.

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija surengė praktinį seminarą „Ateities laboratorija: ieškant inovatyvių tyrimo būdų“, kuris buvo vienas iš asociacijos dvidešimtmečio renginių. Seminaras vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir subūrė apie trisdešimt tyrėjų gyvai bei apie dvidešimt nuotoliu. Seminare buvo praktiškai išbandomas literatūros komparatyvistikos veikimas taikant įvairias literatūros analizės metodologijas ir prieigas.

Doc. dr. Laura Laurušaitė pabrėžė, kad šiuolaikinė komparatyvistika veikia kaip atviras metodų tinklas, skatinantis „laisviau pasižiūrėti į metodologijas“ ir matyti, kaip jos veikia tekste. Ji akcentavo tarpmetodologinio dialogo ir kultūrinės difuzijos principų svarbą, leidžiančią tyrėjams išgirsti daugiau balsų ir produktyviau lyginti skirtingų šalių, žanrų bei literatūrinių tradicijų tekstus. Ši nuostata formavo ir seminaro kryptį: dalyviai buvo kviečiami praktikoje išbandyti įvairias lyginamosios literatūros metodologijas.

Pirmasis pranešimas buvo skirtas autobiografinių tekstų tyrimų laukui. Doc. dr. Aistė Kučinskienė akcentavo, kad egodokumentai nebėra vien tik „skaidrus gyvenimo liudijimas“ – svarbu nagrinėti, kaip individas reflektuoja savo gyvenimą tekstu. Remdamasi Sidonie Smith ir Julia Watson autobiografijos tyrimų „įrankių dėžute“, ji išskyrė tapatybės, balsų, patirčių, kūniškumo bei nutylėjimų ir kitus aspektus, padedančius analizuoti šio tipo tekstus.

Lauros Laurušaitės nuotr.

Doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė pristatė literatūros geografijos kryptį, remdamasi humanitarinės geografijos idėjomis. Ji teigė, kad erdvė literatūroje „visada yra neišbaigta ir nuolat tampanti“, o vieta gali būti suprantama kaip įvykis, kuriame susitinka pasakojimo elementai. Literatūros kartografija, chronotopiniai žemėlapiai ir jautrus erdvinių detalių skaitymas leidžia susieti literatūrą su gyvenamąja aplinka ir plėsti lyginamosios literatūros analizes.

Dr. Geda Montvilaitė supažindino su intertekstinių tyrimų kryptimi, primindama Michailo Bachtino, Julios Kristevos ir Gérardo Genette‘o, Beno Hutchinsono įžvalgas. Ji pabrėžė, kad „kiekvienas tekstas yra intertekstas – gyva ir dinamiška struktūra“, o intertekstualumas priklauso nuo skaitytojo gebėjimo atpažinti kitų tekstų pėdsakus. Tokiu būdu galima geriau suprasti, kaip rašytojas konstruoja tekstą ir atskleisti platesnius literatūros bei kultūros ryšius.

Dr. Taisija Oral pristatė skaitmeninių technologijų taikymą literatūros tyrimuose – nuotolinį, atsietąjį skaitymą (angl. distant reading), remdamasi Franco Moretti darbais. Ji minėjo, kad šis metodas leidžia analizuoti didelius tekstų korpusus ir matyti žanrų bei temų raidą ilguoju laikotarpiu, tačiau neatstoja atidaus skaitymo: „Atsietasis skaitymas neatstoja atidaus skaitymo. Jis yra atsakas į kiekybės iššūkį.“ Šio metodo naudojimas priklauso nuo skaitmeninių išteklių ir specialios programinės įrangos.

Seminarą užbaigė doc. dr. Laura Laurušaitė, pristatydama gastropoetikos tyrimų kryptį, kuri nagrinėja maistą kaip kultūrinį ir imagologinį vaizdinį. Maistas literatūroje dažnai tampa būdu kalbėti apie ritualus, vietos skonį, emigracijos patirtis ar bendruomeniškumą, taip pat kelia vertimo klausimus – ar palikti egzotiškų patiekalų pavadinimus, ar juos lokalizuoti.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ACO-25-12.