Istorija

LLLA priešistorė        

Asociacijos atsiradimo ištakų reikėtų ieškoti Vilniaus pedagoginio universiteto Visuotinės literatūros katedroje, nuo 1999 metų pradėjusioje rengti tarptautines komparatyvistikos konferencijas. Jau pirmosios žvalgybinės konferencijos “Komparatyvistika šiandien: teorija ir praktika” metu (tokiu pat pavadinimu 2000 m. buvo išleistas jos pranešimų rinkinys) buvo pastebėtas nemažas mokslininkų susidomėjimas lyginamaisiais literatūros tyrimais, noras ardyti sovietinę humanitarinio mokslo izoliaciją ir ieškoti naujų kontaktų su kitų šalių kolegomis. Konferencijos iniciatorė katedros vedėja Nijolė Kašelionienė su savo katedros dėstytojomis Sigute Radzevičiene, Reda Pabarčiene, Aušra Jurgutiene, Undine Uogintaite ir kt., jausdamos nepasitenkinimą stagnuojančia universitete darbo sistema, ėmė vis labiau tartis dėl Lyginamosios literatūros asociacijos reikalingumo. Todėl antroji 2003 m. surengta konferencija “Komparatyvistika ir kultūros savivoka” (jos pranešimų rinkinys išleistas 2004 m.) jau buvo daug kryptingesnė ir ryžtingesnė. Jos rengėjų buvo numatyta joje daugiau diskutuoti apie komparatyvistikos metodologinį atsinaujinimą ir pasikviesti svečių, galinčių konkrečiai patarti ir padėti asociaciją įsteigti. Išties konferencijon atvykę profesoriai Bertrandas Wesphalas iš Limožo universiteto, Fioforas Fiodorovas iš Daugpilio universiteto ir ypač puikus šiuolaikinės komparatyvistikos specialistas ir aktyvus tarptautinių konferencijų rengėjas bei dalyvis Jurijus Talvetas iš Tartu universiteto suteikė daug vertingos informacijos ir paramos. Antrosios konferencijos diskusijos bei daugelio mokslininkų noras burtis bendriems darbams, kolegų iš artimos Lietuvių literatūros katedros, kuriai vadovauja Vytautas Martinkus, draugiška parama, Lituanistikos fakulteto dekano Petro Bražėno kukli, bet nuoširdi mecenatystė paskatino imtis konkretaus asociacijos įsteigimo darbo.

Prieš įsteigiant Asociaciją, prireikė suuorganizuoti dar du susirinkimus. 2004 m. sausio 28 dieną VPU įvyko įsimintinas asociacijos kūrimo iniciatyvinės grupės susirinkimas. Į jį atvyko dėstytojai iš įvairių Lietuvos universitetų. Labai svarbu, kad joje dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Algis Kalėda ir Baltoskandijos akademijos vadovas Silvestras Gaižiūnas, kurie ne tik parėmė asociacijos iniciatyvą, bet ir tapo oficialiaisiais jos steigėjais, taip pat Indrė Žekevičiūtė iš VDU, kur jau veikė prof. Broniaus Vaškelio inicijuotas komparatyvistikos centras. Susirinkime buvo aptarti būsimos asociacijos veikla ir struktūra. Labai reikšmingos buvo vyresniųjų autoritetingų kolegų - lietuviškos komparatyvistikos „tėvo“, dabar jau šviesios atminties profesoriaus Vytauto Kubiliaus, o taip pat garbių profesorių Kęstučio Nastopkos, Juozo Girdzijausko, Stasio Skrodenio išsakytos pastabos ir nuomonės. Nutarta organizuoti visos Lietuvos lyginamosios literatūros asociaciją, kurios tikslas būtų tapti Tarptautinės lyginamosios literatūros asociacijos nare ir mokslinių projektų dalyve.

2004 m. gruodžio 28 dieną buvo sušauktas jau tikrasis steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo pristatyta ir apsvarstyta sukurta asociacijos steigimo sutartis ir pagrindinės veiklos kryptys. Taigi nuo asociacijos steigimo iniciatyvos iki jos juridinio įregistravimo teko nueiti nelengvą poros metų kelią.

Asociacijos įsteigimo tikslas paskatino 2004 metų gruodžio 3 dieną sukviesti pirmąjį jos narių susirinkimą, kuriame būtų patvirtintas Asociacijos statutas, dar kartą aptartos veiklos kryptys. Tikėtasi, kad Asociacija sudarys sąlygas posovietiniams mokslininkams reikšti individualias iniciatyvas ir ugdyti naują demokratinio bendravimo stilių, reikalaujantį derinti asmeninius interesus su bendraisiais projektais. Ji kūrėsi kaip atsvara inertiškai stagnuojančioms akademinėms institucijoms ir kaip atvira erdvė įvairiems iniciatyviems ir nestandartinio mąstymo literatūros tyrinėtojams. Tikra laimė, kad tokių žmonių ji iškart ir susilaukė. Jau pirmame narių susirinkime įvyko gana karštos ir neabejotinai svarbios diskusijos. Iš pradžių numatyta pagrindinė darbo kryptis - lyginamieji literatūros tyrimai - buvo papildyti ne mažiau svarbia intermedialių, tarpdisciplininių, ir kultūros tyrimų kryptimi.

Pateikiame išrašą iš jau istorija tapusio steigiamojo susirinkimo, skelbiančio naujos visuomeninės organizacijos gimimą.

 

LIETUVOS LYGINAMOSIOS LITERATŪROS ASOCIACIJOS

STEIGIAMOJO SUSIRINKIMO PROTOKOLAS

2004-12-03, Nr. 1

Vilnius

Susirinkimo pirmininkė - Nijolė Leonora Kašelionienė.

Susirinkimo sekretorė - Žydronė Kolevinskienė.

Susirinkime dalyvauta steigėjai: 20

Juridiniai asmenys

Baltoskandijos   akademija,   Vasario   16-osios   8,   LT-35174,   Panevėžys,   atstovaujama

direktoriaus doc.dr. Silvestro Gaižiūno,

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Antakalnio g. 6, Vilnius, LT-10308, atstovaujamas

direktoriaus prof.habil.dr. Algio Kalėdos,

Vilniaus   pedagoginis   universitetas,   Studentų  g.   39,   Vilnius,   LT-08106,   atstovaujamas

rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio.Fiziniai asmenys

  • Petras Bražėnas
  • Rūta Brūzgienė
  • Genovaitė Dručkutė
  • Izolda Genienė
  • Vida Gudonienė
  • Aušra Jurgutienė
  • Nijolė Leonora Kašelionienė
  • Laurynas Katkus
  • Irena Klimašauskienė
  • Žydronė Kolevinskienė
  • Vytautas Martinkus
  • Kęstutis Nastopka
  • Sigutė Radzevičienė
  • Stasys Skrodenis
  • Virginija Šlekienė
  • Reda Pabarčienė
  • Undinė Uogintaitė.

NUTARTA: Įsteigti Lietuvos lyginamosios literatūros asociaciją.

Asociacijos valdymo organas – kolegija ir jos pirmininkas. Pirmosios kolegijos sudėtis buvo tokia:

  • Genovaitė Dručkutė
  • Silvestras Gaižiūnas
  • Vida Gudonienė
  • Aušra Jurgutienė
  • Nijolė Leonora Kašelionienė - kolegijos pirmininkė (išrinkta vienbalsiai)
  • Vytautas Martinkus
  • Sigutė Radzevičienė.

 

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija buvo įkurta 2005 m. sausio 13-tą dieną.

2005 m. sausio mėn. 13 d. Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija buvo įregistruota Juridinių  asmenų registre.

Per šešeris gyvavimo metus į kolegiją dar buvo išrinkti: Marina Romanenkova, Natalija Arlauskaitė, Loreta Mačianskaitė, Romuald Naruniec, Žydronė Kolevinskienė, Reda Pabarčienė. Kolegijos pirmininke lieka  Nijolė Leonora Kašelionienė.

Asociacija nusibrėžė uždavinį propaguoti labiausiai šiuolaikišką komparatyvistikos sampratą, akcentuojant ne vien sąsajas tarp literatūrų, bet ypač tarpdalykinius ir tarptekstinius ryšius. Pažymėta, kad šiuolaikinių literatūrologų rūpestis – suprasti gimtosios literatūros reikmes, aiškinti lietuvių literatūros vietą bei vaidmenį naujoje Europos kultūros erdvėje. Tarp įstatuose išskirtų asociacijos tikslų svarbesni yra šie:

  • Dalyvauti komparatyvistinėse studijose, intensyvinti tokias studijas ir individualius tarpdisciplininius lyginamuosius tyrinėjimus aukštosiose Lietuvos ir užsienio mokyklose, universitetuose, moksliniuose institutuose;
  • Bendrauti su užsienio šalyse veikiančiomis lyginamosios literatūros organizacijomis;
  • Kurti bendrus projektus su užsienio šalių mokslininkais, rengti mokslines konferencijas, organizuoti seminarus, mokymus ir aktyviai juose dalyvauti;
  • Teikti LLLA nariams metodinę paramą, kaupti ir skleisti informaciją;
  • Leisti lyginamosios literatūros ir kitos rūšies leidinius;
  • Taikyti lyginamosios literatūros pasiekimus pedagoginėje praktikoje, juos populiarinti platesniuose visuomenės sluoksniuose.

 

Pirmieji LLLA metai (2005- 2006)

Reikia pastebėti, kad būtent akademiškai netradicinės intermedialios ir tarpdisciplininės komparatyvistikos šalininkai pirmųjų metų asociacijos veikloje buvo patys iniciatyviausi.

Padedama kolegų iš asociacijos, Pedagoginio universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos intituto, Rūta Brūzgienė 2005 gruodžio 3 d. suorganizavo konferenciją Literatūros ir kitų menų sąveika: teorinės komparatyvistikos problemos.

2005 m. Natalija Arlauskaitė pradėjo vesti seminarų ciklą „Literatūros ekranizacijos“. Pirmasis seminaras “Ekranizacijos: prasmingi klausimai” surengtas gegužės mėnesį Vilniaus universitete. Anot jo vadovės, seminaras buvo sumanytas kaip bandymas apčiuopti vaisingas ekranizacijų studijų kryptis. Jame perskaityti trys pranešimai pateikė tris ekranizacijų skaitymo/žiūrėjimo strategijas. Jūratė Levina pranešime “Struktūros prasmė ir prasmės struktūra: Virginijos Woolf ir Sally Potter ‘Orlando’” pristatė tokį literatūros ir kino teksto gretinimo būdą, kurio pagrindą sudaro rusų formalistų pasiūlyta siužeto samprata. Remiantis formalistais, siužetas yra suvokiamas kaip diskursyvinių priemonių, skirtingų kinui ir literatūrai, sklaidos motyvacija. Natalijos Arlauskaitės pranešimas “Diegetiniai Kurosawos žaidimai su ‘Idiotu’” pasiūlė panagrinėti pasakotojo ir personažo struktūrą Fiodoro Dostojevskio romane “Idiotas” ir šio romano Akiros Kurosawos ekranizacijoje. Analizė rėmėsi Gerardo Genette’o diegetinių lygmenų samprata, kurios taikymas parodė, kad dviejų tekstų prasmė skiriasi pirmiausiai dėl to, kad metadiegetiniai romano pasakojimai tampa intradiegetiniu filmo pasakojimu. Andrej Oriško perskaitė pranešimą „ Drakulos dienoraščiai Browningo ir Coppolos ekranizacijose“. Antrąjį seminarą "Alberto Moravia ir Jean-Luc Godard'o "Panieka": daugialypio vertimo ribos." Arlauskaitė surengė gruodžio 6 dieną Vilniaus universitete. Po filmo peržiuros buvo skaitomi pranešimai, diskusijose dalyvavo literatūrologai ir muzikologai..

2005 rugsėjo 30 dieną LLTI Leonarda Jekentaitė ir Rūta Brūzgienė surengė seminarą „Kūrybos psichologija“. Jame buvo perskaityti net šeši pranešimai. Didžiausią susidomėjimą kėlė mokslininkų eksperimentavimas, lyginant įvairias kūrybos formas ir tyrimo metodologijas, jų išskirtinis dėmesys šiandienos kultūriniam gyvenimui bei nepopuliarioms, bet reikšmingoms jo marginalijoms. Seminaruose originaliai reiškėsi jaunieji VDA doktorantai (Salomėja Jastrumskytė, Kęstutis Šapoka), vyko būtinas tarp mokslininkų kartų dialogas. Kiečiau ar kūrybiškiau sukalti pranešimai sugebėjo sukelti smagias diskusijas ir dar smagesnes klausytojų provokacijas (Dr. Stasys Mostauskis). Seminare su savo psichoterapinio darbo metodu supažindino psichologė Jūratė Bajarūnienė. Pirmieji intermedialieji seminarai parodė, kad juose susitikę įvairių menų tyrinėtojai, filosofai, dailininkai, filologai ir psichologai turi vieni kitiems ką pasakyti, nesunkiai randa diskusijoms bendras temas, o netikėtos kitos profesijų kolegų pastabos padeda praplėsti ir atgaivinti savą akademinių tyrimų problematiką.

Įgyvendindamas strateginį asociacijos tikslą – megzti tarptautinius ryšius, 2005 m. Dainius Vaitiekūnas išvyko į tarptautinę Tartu konferenciją, kurioje skaitė pranešimą “A la recherche du postmodernisme: la réception de la littérature étrangère dans la Lituanie contemporaine”. Nijolė Kašelionienė rugsėjo 15-17 dienomis tarptautiniame kongrese „Genties dialektai“ Florencijoje perskaitė pranešimą. „Atotrūkio samprata Europos literatūroje“. Antrą kongreso dieną įvyko Europos šalių Lyginamosios literatūros asociacijų atstovų pasitarimas, kurio metu LLLA pirmininkė inicijavo, kad Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija būtų priimta į Europos Lyginamosios literatūros tinklą. Į jį įstojus, LLLA nariai turi geras sąlygas plėsti ir palaikyti ryšius su kitų Europos šalių lyginamosios literatūros centrais bei organizacijomis. Generalinės koordinatorės Lucijos Boldrini dėka imta gauti įvairios informacijos apie šio Europos tinklo veiklą. Paradoksalu, o gal ir visai ne, kad vienas iš pirmųjų Tarptautinės asociacijos kvietimų mus nuo mokslinių planų aukštumos nutrenkė į kapitalistinės rinkos realybę. Buvom pakviesti su visais Tarptautinės asociacijos nariais solidarizuotis, palaikant ir rašant peticijas, kad nebūtų uždarytas Insbruko universitete Lyginamosios literatūros institutas. Tokios veiklos praktika parodo, kad mokslininkų telkimasis į asociacijas, o pastarųjų į tarptautines asociacijas yra svarbus ne tik kaip mokslo, bet ir profesinio solidarumo garantas.

Vis dėlto didžiausiu Asociacijos pirmųjų metų darbu turėtume laikyti surengtą tarptautinę komparatyvistikos konferenciją Kultūros intertekstai, įvykusią 2006 spalio 14-15 dienomis. Prie jos sėkmės neabejotinai prisidėjo asociacijai talkinę daugelis Pedagoginio universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų. Konferencijoje dalyvavo 65 mokslininkai iš 11 šalių (Latvijos, Estijos, Austrijos, Vokietijos, Suomijos, Ispanijos, JAV, Ukrainos, Rusijos, Australijos ir Lietuvos.). Konferencijos pradžioje plenarinius pranešimus perskaitė Gertas Mattennklottas, Antanas Andrijauskas, Violeta Kelertienė ir Vytautas Martinkus, vėliau mokslininkai dirbo atskiromis sekcijomis, o konferencijos pabaigoje susirinko bendrai diskusijai, kuriai vadovavo Kęstutis Nastopka. Perskaityti pranešimai buvo publikuoti to paties pavadinimo kaip konferencija leidinyje ir su jais galėjo susipažinti platesnė akademinė visuomenė. Komparatyvistikos konferencijų pabaigos ritualu jau tapo jos dalyvių kelionė į Trakus, elegantiškai bohemizuotas sąlytis su Lietuvos didžiąja kunigaikščių istorija ir rudenėjančios gamtos grožybėmis. Juose jau yra savi, Talveto eilėmis apdainuoti istoriniai kampeliai.

Pirmuosius LLLA konferencijos įspūdžius apibendrinti galima keliomis mintimis. Pirmoji mintis – šventinė: mokslininkams tokios konferencijos labai reikalingos, jie parodo ir pasitikrina savo naujausių darbų rezultatus, suranda naujų reikalingų kontaktų. Baigiamoje diskusijoje prašyta konferenciją prailginti iki trijų dienų, kad dalyviai galėtų išklausyti daugiau pranešimų. Padėkos laiškeliai ir bendros veiklos pasiūlymai konferencijos organizatoriams dar ilgai plaukė iš sugrįžusių į namus mokslininkų. Antroji mintis – probleminė: kaip tobulinti tarptautines konferencijas, kad jos neprimintų sugriuvusio Babelio bokšto sukeltą daugiakalbystės katastrofą. Juk negalima nei rinktis standartinio akademinio bendravimo kelio – anglų kalbos, nei ištežti nekomunikabiliame įvairiausių kalbų gaudesyje. Jau kilo idėjų, kaip tobulinti būsimas konferencijas, jas labiau sustruktūruojant įvairių kalbų profiliais. Trečioji mintis – perspektyvinė: labai svarbu ir smagu, kad konferencijoje dalyvavo nemažai jaunimo, ir Lietuvoje studijuojančių doktorantų, ir į Vakarų universitetus studijuoti išvykusių (Eglė Kačkutė, Laurynas Katkus, Rimas Žilinskas, Jurga Katkuvienė, Jūratė Butkutė, Agnieška Juzefovič, Salomėja Jastrumskytė ir kt.). Baigiamoje diskusijoje profesorė iš Vokietijos Christina Parnell negailėjo pagyrų jaunosios lietuvių filologų kartos aukštai profesinei kvalifikacijai. Jaunieji kolegos nuoširdžiai dalinosi savo parsivežta patirtimi, be to, vertėjavo ir tarpininkavo kitiems konferencijos dalyviams. Būsimoms komparatyvistikos konferencijoms ir apskritai asociacijos mokslinei veiklai tokie mokslininkai ypač reikalingi ir laukiami. Pats artimiausias asociacijos tikslas - aktyviai dalyvauti įvairiuose ES ir valstybės skelbiamuose mokslinių projektų konkursuose ir sudaryti savo nariams ir ypač baigusiems doktorantūrą kolegoms kuo palankesnes darbo sąlygas. Paskutinė mintis – geopolitinė: būtent Vilniuje įsteigta asociacija ir jos organizuojami moksliniai projektai gali turėti puikią perspektyvą. Asmeninio bendravimo su konferencijos dalyviais patirtis rodo, kad atvykęs iš Vakarų ar Rytų, iš Šiaurės ar Pietų Europos mokslininkas Vilniuje atranda kažką sau pažįstama ir artima, visi jaučiasi pakankamai gerai ir saugiai. Todėl norėtųsi tikėti, kad Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija ir jos rengiamos konferencijos, suburiančios filologus iš visų šalies universitetų, gali būti svarbių ir pastovių tarptautinių mokslinių kontaktų palaikymo vieta.