top of page

Prof. Matthieu Letourneux: „Vartotojiškumas paskatino populiariosios literatūros atsiradimą Europoje“

29false26 GMT+0000 (Coordinated Universal Time)
2 min. skaitymo


Timofei Nenarokov nuotr.
Timofei Nenarokov nuotr.

Spalio 20–21 d. Lietuvos literatūros ir tautosakos institute profesorius Matthieu Letourneux iš Université Paris Nanterre skaitė dvi paskaitas, skirtas Europos populiariosios literatūros, medijų ir kultūros industrijų istorijai ir tarpusavio ryšiams. Renginį moderavo Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkė dr. Taisija Oral.     


Pirmoji paskaita „Popular Fiction and European Culture: A Shared History?“ (  „Populiarioji literatūra ir Europos kultūra: bendra istorija?“) buvo skirta Europos populiariosios kultūros raidai XIX–XX a. bei serijinės literatūros vaidmeniui formuojantis bendroms Europos kultūrinėms ir literatūrinėms patirtims. Remdamasis urbanistinių detektyvinių, bulvarinių bei šnipų literatūros pavyzdžiais, Letourneux aptarė, kaip literatūros žanrai, pasakojimo formos, leidybų tinklai bei medijų formatai peržengia nacionalines ribas ir įgyja naujų reikšmių skirtinguose kultūriniuose ir industriniuose kontekstuose, teigdamas, kad „populiariosios literatūros sklaida gali būti sėkminga ir pelninga tik jeigu tokiai literatūrai pavyksta asimiliuotis tam tikruose nustatytuose kultūriniuose rėmuose.“


Paskaitoje jis išskyrė istorinius atvejus, kuomet literatūra ir vartotojiškumo kultūra, veikdamos kartu, prisidėjo prie bendros Europos istorijos plėtros. Aptardamas XIX a. urbanistinius detektyvinius pasakojimus (urban mystery story), profesorius minėjo, kad šių kūrinių plitimas ir imitavimas skirtingose Europos šalyse gali būti laikomas vienu pirmųjų kultūrinės globalizacijos pavyzdžių. Kitas jo aptartas pavyzdys buvo bulvarinis romanas (dime novel). Letourneux teigė, kad Vokietijoje adaptuotas ir išpopuliarintas amerikietiškos kilmės žanras užkariavo Europos rinką, kartu atnešdamas naują modernumo ir kultūros sampratą. Pasak profesoriaus, šie pavyzdžiai atskleidė globalinės kultūros rinkos poveikį bei prisidėjo prie masinės vartosenos sampratos.


Timofei Nenarokov nuotr.
Timofei Nenarokov nuotr.

Antrojoje paskaitoje „An Aesthetics of Consumption: Literature, Media, and Cultural Industries“ („Vartojimo estetika: literatūra, medijos ir kultūrinės industrijos“) profesorius išplėtė pirmoje paskaitoje nagrinėtą serializuotosios medijos ir globalizacijos problemą, sutelkdamas dėmesį į literatūrą kaip estetinę patirtį. Letourneux teigė, kad literatūra yra neatsiejama nuo materialiosios kultūros. Pasitelkdamas materialistinę perspektyvą ir šiuolaikines estetikos sampratas, jis analizavo literatūros santykį su komercine leidyba, kultūros industrijomis, skaitmenine kultūra, gyvenimo būdo tendencijomis ir algoritminėmis rekomendacijų sistemomis.


Aptardamas estetinę literatūros ir materialinės kultūros sąveiką per fordistinę ir postfordistinę prizmę, jis pabrėžė, kad kultūros estetika yra susijusi ne su analizuojamu objektu, bet su jo vartotojais ir jų emocijomis. Pasak Letourneux, fordistinė estetika sudarė sąlygas serializuotos medijos atsiradimui ir plitimui, o post-fordistinė estetika paskatino literatūros savitumą, kuris išlieka vienu svarbiausių šiuolaikinės kultūros rinkos bruožų.


Abi paskaitos paskatino klausytojus atkreipti dėmesį į tai, kaip literatūros žanrai, medijos, rinkos bei kultūriniai mainai formuoja bendras Europos kultūrines vaizduotes. Profesorius minėjo, kad populiariosios kultūros globalėjimas nėra vien amerikietiškosios kultūros sklaidos rezultatas. Tai procesas, kuriame nacionalinės tradicijos bei lokalūs kultūriniai kontekstai nuolat sąveikauja.


Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ACO-26-20.


Tekstą parengė LLLA praktikantė Sandra Šiaudvytytė. 


 
 

Antakalnio g. 6, Vilnius 10308, Lietuva

+370 624 100 29

© Lietuvių lyginamosios literatūros asociacija, 2021. Privatumo politika. Visos teisės saugomos.

bottom of page