Dalyvaukite paskaitų cikle „Europos populiarioji literatūra ir kultūra lyginamuoju-istoriniu aspektu“
Spalio 20 d. 17 val. Paris Nanterre universiteto profesoriaus Matthieu Letourneux paskaita „Populiarioji literatūra ir Europos kultūra: bendra istorija?“
Šioje paskaitoje bus nagrinėjamas Europos populiariosios kultūros formavimasis, susijęs su serijinės fikcijos sklaida XIX ir XX amžiais. Teigiama, kad tarptautiniu mastu cirkuliuoja ne vien pavieniai kūriniai, bet ir žanrai, formatai, pasakojimo konvencijos bei medijų vaizdiniai, kurie nuolat pertvarkomi vietiniuose kultūriniuose ir industriniuose kontekstuose. Remiantis skirtingais atvejų tyrimais – urbanistinių paslapčių žanro, amerikietiškų pigiųjų romanų („dime novels“), pokario kriminalinės literatūros ir europietiškos šnipų literatūros – pranešime nagrinėjamas serialumo, medijų formatų ir kultūros sklaidą įgalinančių industrinių tinklų vaidmuo. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tarpininkavimo procesams, per kuriuos importuotos formos įgyja naujų reikšmių: Vokietijos platinimo tinklams, britų tarpininkams, Prancūzijos leidybai ir Italijos kino koprodukcijai. Galiausiai teigiama, kad populiariosios kultūros globalizacija nėra nei paprastas amerikanizacijos procesas, nei kultūros sklaida iš centrų pasyviems gavėjams, bet sudėtingas derybų ir reikšmių derinimo procesas, prisidėjęs prie bendros europietiškos vaizdinijos susiformavimo.
Spalio 21 d. 17 val. Paris Nanterre universiteto profesoriaus Matthieu Letourneux paskaita „Vartojimo estetika: literatūra, medijos ir kultūrinės industrijos“
Šiame pranešime siūloma permąstyti literatūrą pasitelkiant vartojimo estetikos sąvoką. Remiantis naujausiomis estetikos kaip juslinės ir afektinės patirties sampratomis, estetikos teorija derinama su materialistiniu požiūriu į grožinės literatūros gamybą bei platinimą ir istorine poetika.
Pranešime teigiama, kad literatūros kūrinių neįmanoma iki galo suprasti atsietai nuo komercinės ir medijų aplinkos, kurioje jie kuriami, platinami ir vartojami. Istorinėje apžvalgoje šis ryšys atsekamas nuo XIX amžiaus komercinės spaudos ir serijinės literatūros iškilimo, per populiariosios leidybos industrializaciją bei fordistinį literatūros gamybos organizavimą, iki postfordistinio žanrinio ir autorinio išskirtinumo vertės iškėlimo.
Baigiamojoje dalyje nagrinėjama šiuolaikinė skaitmeninė kultūra, kurioje žanrai vis dažniau susipina su gyvenimo būdais, „estetikomis“, reikšminiais žodžiais ir algoritminėmis rekomendavimo sistemomis. Galiausiai siūloma išplėsti literatūros studijų sampratą, kad ji aprėptų platesnius kultūrinius vaizdinius, formuojamus medijų, rinkų ir vartojimo.
Matthieu Letourneux yra Paris Nanterre universiteto profesorius. Jo moksliniai tyrimai apima serialumo kultūros ir kultūrinės vaizdinijos istoriją, literatūros ir vartotojiškumo santykius. Tarp jo knygų – Fictions à la chaîne (2017), Aux origines de la pop culture (2022) ir La culture de masse en France (2026). Jis yra vienas iš žurnalo Belphégor redaktorių (https://journals.openedition.org/belphegor/).
Lapkričio 5 d. 17 val. Londono Middlesex universiteto profesoriaus emerito Clive'o Bloom'o paskaita „Raganos, bildukai ir pigūs šiurpuliukai: kaip gotika užkariavo Europą“
Teigiama, kad gotikinė kultūra prasidėjo tuomet, kai XVIII amžiaus aristokratas Horace’as Walpole’is savo kuklius namus pertvarkė į Disneilendą primenančią abatiją. Ši mada greitai paplito, ir visoje Europoje ėmė rastis gotikiniai dvarai, atstatytos pilys ir puošnios bažnyčios. Gotikos įtaką iki šiol galima įžvelgti Vienos jugendo stiliaus architektūroje, gotikinėje Londono architektūroje, fantastiškuose, pilis imituojančiuose Noišvanšteino pilies Bavarijoje, Haut-Kœnigsbourg pilies Orschwilleryje ir Ėmimo į dangų bažnyčios Budoje pavidaluose. Paradoksalu, tačiau ši didinga naujoji architektūra tapo ir tamsiosios europietiškos sielos nakties scena, ypač po to, kai Prancūzijos revoliucija oficialiai „panaikino“ tikėjimą dangiškuoju išganymu.
Gotikinių šiurpulių manija, apėmusi Didžiąją Britaniją ir Vokietiją dėl meilės Shakespeare’ui ir baimės prieš tamsiąją psichikos pusę, netrukus išplito į Ispaniją, Ameriką ir Prancūziją, o vėliau – į Vengriją, Švediją, Daniją ir Čekiją. Taip prasidėjo susižavėjimas viskuo, kas tamsu ir paslaptinga, kilęs iš britų gotikinės prozos, kuri pati buvo apsėsta kelionių po Europą – Italiją, Vokietiją ir Ispaniją – teikiamų malonumų. Londone gyvenusi Ann Radcliffe, į užsienį išvykusi tik gyvenimo pabaigoje, savo pasakojimų veiksmą nukeldavo į Italiją. Savo laikais ji buvo populiariausia Europos rašytoja moteris.
Gotika kreipė žvilgsnį arba į dangiškąją ekstazę, arba į pragaro bedugnės siaubą. Autoriai didingo siaubo tropų ieškojo audringų naktų „Sturm und Drang“, griuvėsiuose ir bauginančiose kalnų viršūnėse, nejaukioje kapinių nerimastyje, psichoziniuose narkotinės priklausomybės košmaruose ir erotinių perversijų sapnuose. Jei britai turėjo vampyrus ir pamišusius mokslininkus, europiečiai turėjo slaptąsias draugijas, poltergeistus ir raganas. XX a. aštuntajame dešimtmetyje italų kinas atrado psichopatinį žudiką, perkurtą neoklasikiniuose peizažuose. Gotikos tropus perėmė opera ir Europos filosofai; kinas išplėtė gotiką į vizualinę kalbą, o populiarioji kultūra mums davė madą ir televizijos laidas – nuo „Twin Peaks“ iki „The Traitors“. Gotika yra ir košmaras, ir ekstazė, tačiau ji visuomet siūlo pigių šiurpuliukų.
Clive’as Bloomas yra Middlesex University London anglų ir amerikiečių studijų profesorius emeritas, Hullio universiteto Larkino poezijos ir rašymo centro reziduojantis profesorius, Vakarų Timišoaros universiteto Rumunijoje mokslo darbuotojas, buvęs Niujorko universiteto mokslo darbuotojas ir Notre Dame universiteto profesorius. Jis yra daugelio akademinių bestselerių autorius (clivebloom.com), daugiausia tyrinėjantis gotikinę kultūrą ir alternatyviąją politiką. Dvi naujausios jo knygos pateko į Pasaulio fantastikos apdovanojimų finalą. Jis taip pat yra pelnęs Bramo Stokerio apdovanojimą, o neseniai buvo pakviestas prisijungti prie kino apdovanojimų Eiffel Awards vertinimo komisijos. Clive’as Bloomas cituojamas leidinyje The Columbia Book of World Quotations.
Paskaitos vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Antakalnio g. 6, Vilnius, I a. salėje.
Moderuos dr. Taisija Oral
Paskaitos vyks anglų kalba.
Organizatoriai:
Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Renginys atviras. Jo metu fotografuojama. Nuotraukos bus viešinamos Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos komunikacijos kanalais.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ACO-26-20.
