Sonatos Grėbliūnaitės nuotrauka
LIETUVOS LYGINAMOSIOS LITERATŪROS ASOCIACIJA, LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Tarptautinė mokslinė konferencija
Atminties gaivinimas ir užmaršties įveika: lyginamieji aspektai
Reviving Memory and Overcoming Oblivion: Comparative Aspects
2022 m. lapkričio 10–11 d.,
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius
Paraiškų pateikimo terminas: 2022 m. birželio 30 d.
Kontaktinis el. paštas: info@llla.lt
Konferencijos mokestis: EUR 40 (iki 2022 m. liepos 31 d.) / EUR 55 (iki 2020 m. rugsėjo 30 d.), Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos nariams: EUR 20.
Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų.
Konferencija vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva). Bus galimybė dalyvauti ir nuotoliniu būdu.
Plenariniai pranešėjai:
Krzysztof Czyżewski (Bolonijos universiteto profesorius, „Paribio fondo“ prezidentas, „Menų, kultūrų ir tautų paribių centro“ direktorius)
Zanda Gūtmane (Liepojos universiteto profesorė)
Neringa Klumbytė (Majamio universiteto Ohajuje docentė)
Aurimas Švedas (Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas komunikacijai ir ryšiams su užsieniu).
Atmintis – daugiasluoksnis praeities struktūravimo fenomenas, įvairias pavidalais pasireiškiantis ir individo gyvenime, ir atskirų grupių, kultūrų ar visos visuomenės gyvensenoje. Individuali atmintis labiau siejama su autentiška asmens patirtimi, jo istorija ir subjektyviuoju laiku, kolektyvinė – su bendruomene ir istoriniu laiku. Atminties kultūros procese dalyvauja ir užmarštis – dar sunkiau apčiuopiamas ir apibrėžiamas reiškinys, atminties tyrimuose tampantis vienu iš atraminių fenomenų. Svarbu ne tik ką ir kaip atsimename, bet ir ką, kaip bei kodėl užmirštame. Siūloma tyrinėti, kokiais būdais praeities ir patirties turiniai perteikiami kultūroje ir mene, palyginti skirtingų kultūrų atminties formas. Literatūra atsiskleidžia kaip itin parankus ir savitas individualiosios ir kolektyvinės atminties mediumas.
Nors kolektyvinės atminties tyrimai Europoje ir Baltijos šalyse intensyviai vykdomi jau nebe pirmą dešimtmetį, jie nėra praradę aktualumo ir šiandien. Tai rodo ir aktyvus visuomenės įsitraukimas į atminties kūrimą: nuolat atsinaujina „atminties karai“, ginčai dėl paminklų, viešųjų erdvių įprasminimo, atminties ar paveldo organizacijų veiklos, istoriniai literatūriniai kūriniai ir ekranizacijos neretai sulaukia kritikos ar skandalingų reakcijų. Vis labiau atsiveria privatūs ir slapti archyvai, populiarėja autobiografijos, leidžiama epistolika, ne taip seniai buvusi prieinama tik archyvų, muziejų darbuotojams. Keičiasi ne tik atminties samprata, bet ir jos vaidmuo. Ieškant dialogiškos atminties ir jungiančių kolektyvinės tapatybės formų, iškyla įvairių bendruomenių svarba, todėl svarbu akcentuoti atminčių ir tapatybių koreliacijas. Būtina analizuoti sąsajas tarp asmeninių ir kolektyvinių, visuomeninių, tautinių, nacionalinių ir regioninių, tarptautinių interesų. Skirtys ir įtampos dar stipriau ryškėja, peržengiant valstybės ar tuo labiau regiono ribas, todėl ypač laukiame pranešimų, kurie lygintų ir aktualizuotų sąsajas ir prieštaras tarp atskirų šalių, regionų kultūros reiškinių ir literatūros kūrinių.
Atmintis įeina ne tik į literatūrologijos, bet ir filosofijos, istorijos, sociologijos, psichologijos, antropologijos, medijų ir kitų sričių laukus. Konferencijos organizatoriai, siūlydami atvirą erdvę diskusijoms ir idėjų mainams, kviečia įvairių sričių atstovus analizuoti atminties fenomeną iš skirtingų perspektyvų ir įsitikinti tarpdalykinės prieigos produktyvumu. Kviečiame aptarti kolektyvinės atminties tyrimų metodologijos niuansus, atminties kultūrą ir medijas, užmaršties sampratą ir jos raišką, atminties santykį su vieta, jos vaidmenį tapatybei, praeities naratyvų problematiką. Laukiame įvairaus pobūdžio 20 min. trukmės pranešimų: lyginamųjų analizių, atvejų analizių, teorinių, metodologinių prielaidų ir tyrimo praktikų pavyzdžių.
Siūlomos teminės gairės ir daugiau informacijos: